Lietuvos pedagogų patirtis, ugdant vaikų raštingumą ir mąstymą, išleistoje idėjų knygoje „Vaikų idėjų vaivorykštė“

Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Dobilas" nuolat ieško naujų metodų, būdų, ugdant vaikų kalbą ir raštingumą. Nuo mažens skatiname vaikus kurti, mąstyti, kiekvieno ugdomojo proceso pabaigoje daryti išvadas, apibendrinimus. O tam pasitelkiame rašytinę ir sakytinę kalbą. Tik iš vaiko pasakytų žodžių ir „užrašymų" popieriaus lape mes galime suprasti, ką vaikas įsisavino, ką suprato, kokie jam kilo klausimai.

Išleista nemažai leidinių, kuriuose mokytojai dalijasi patirtimi, kokias priemones kuria vaikų ugdymui, bet mažai pavyzdžių, kokias idėjas vaikas sugalvoja, naudodamasis tuo, ką siūlo mokytojas.

Mūsų darželis priėmė iššūkį – sudaryti knygą „Vaikų idėjų vaivorykštė", kurioje atsispindėtų vaikų idėjos, jų galimybės, mąstymo lygis, kūrybiškumas, vaizduotė. Ir visa tai turėjo būti įgyvendinta popieriaus lape, panaudojant rašytinę kalbą. 

Mūsų darželis pakvietė visus Lietuvos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo  mokytojus dalintis savo patirtimi, parodyti geriausius savo vaikų ugdomosios veiklos darbų pavyzdžius, plėtojant vaikų kalbą, raštingumą, mąstymą ir prisidėti išleidžiant respublikinę vaikų idėjų knygą.

Į mūsų kvietimą dalyvauti idėjų mugėje atsiliepė net 25 ugdymo įstaigos iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų.

Kalba ir raštingumas vaiko ugdyme(si).
Kalba yra ir bus viena svarbiausių kompetencijų žmogaus gyvenime. Tačiau ją ugdyti nėra lengva. Tai ilgas ir sudėtingas procesas, reikalaujantis kūrybiškumo, teigiamų emocijų ir sėkmės pajautimo. Vaiko sėkmė priklauso nuo pedagogo gebėjimo sudominti vaiką, žaismingumo, išradingumo, įtaigumo, vaizdinių priemonių. Tik kūrybiškos užduotys sudomins vaiką ir sudarys galimybę jam atskleisti savo gebėjimus, o kartu plėtoti sakytinę bei rašytinę kalbą.

Kaip kilo ši idėja?
Pastebėjome, kad mokytojai nepakankamai dėmesio skiria kalbos ir raštingumo ugdymui(si), trūksta  praktinių pavyzdžių. Šiuo metu vis labiau naudojami patirtiniai ugdymo(si)  metodai,  kurie ugdo vaiko gebėjimus per patirtį. Jie yra būtini šiuolaikiniame ugdyme, bet mes neturime pamiršti kalbos.

Kalba vis skursta, raštingumas prastėja. Būtent kalbėdamiesi mes sužinome,  kokią patirtį vaikas įgijo, koks jo gebėjimų lygis. Tuo tarpu popieriaus lape vaikas išreiškia visą savo supratimą per rašytinę kalbą – ženklais, grafikais, simboliais. Apsvarstymai skatina vaiką mąstyti, tobulėti, o rašytinės kalbos panaudojimas ruošia vaiko ranką rašymui. Ugdant vaiko kalbos kompetenciją, kaip ir kitas kompetencijas, reikia ieškoti inovatyvių ugdymo metodų, kurie vaiką sudomintų, prakalbintų,  pažadintų vaiko vaizduotę, emocijas, jausmus, padėtų juos išsakyti.

Tikslai ir siekiamybė
Vienas iš tikslų - atkreipti pedagogų dėmesį į kalbos vaidmenį šiandieninio vaiko gyvenime. Siekėme, kad pedagogai, išnaudodami visas galimybes, atskleistų vaikų gebėjimus, ugdant kalbą ir raštingumą, atrinktų geriausius ugdomosios veiklos pavyzdžius, dalintųsi vaikų idėjomis, kūrybiniais atradimais su kolegomis ir perimtų vieni kitų sėkmingą patirtį.

Pedagogų įžvalgos, kas vaikus paskatino įdomiai idėjai:
- kai kurios idėjos vaikams „gimė" panaudojus aplinkoje esamas priemones. Mažesni vaikai savo darbelius paįvairino lipdukais;
- matytų filmų siužetai skatino vaikus kurti įvairias kliūtis, kurias siūlė įveikti draugams;
- ryto rato pokalbiai, patirtis namuose, tėvelių profesijos įkvėpė vaikus naujiems sumanymams;
- po perskaitytų knygų, animacinių filmukų vaikai popieriaus lape vaizdavo herojų sprendimo būdus;
- mokytojų sukurtos priemonės, turimi žaidimai, žemėlapiai skatino domėtis ir kurti;
- pasivaikščiojimai lauke, gamtoje vykstančių pokyčių stebėjimai, atlikti bandymai, tyrinėjimai skatino daryti išvadas, diagramas.

Kokios idėjos atsispindi vaikų darbuose? Tai:
- simboliais, ženklais užkoduotos užduotys, žodžiai, kuriuos atkodavus, iššifravus perskaitoma, kas parašyta;
- keliai, labirintai su užduotimis ir kliūtimis;
- savo planų sudarymas ir užrašymas - ko reikės plano įgyvendinimui. Pvz: kaip pagaminti robotą – kokių detalių ir įrankių reikės pagaminimui;
- sukurti galvosūkiai, žaidimai,  mąstymo reikalaujančios užduotys draugams;
- ornamentų kūrimas;
- užduotys garsinei analizei;
- pomėgiai, svarstymai, norai ir jų išsakymas popieriaus lape;
-diagramos, schemos;
- vaikų svarstymai, kaip įveikti baimes, pyktį, liūdesį, įgyvendinti svajones ir kt.

Apibendrinimas
Sudarytoje knygoje daug idėjų, pasiūlymų, praktinių pavyzdžių. Didelis dėmesys skiriamas mąstymo metodų taikymui, apibendrinimų analizei. Mokytojai išbandė daugybę įvairių vaiką tobulėti skatinančių ugdymo metodų, plėtojant vaiko kalbą. Taip pat leidinyje daug žaidybinių elementų, idėjų, pasiūlymų, užuominų, skatinančių kurti ir įgyvendinti naujus sumanymus.    

Pamatėme, kiek daug kūrybingų pedagogų dirba Lietuvoje, nes tik jų pastangų dėka atsiskleidė vaikų kūrybiškumas, mąstymas, įvairūs sprendimo būdai.

Bendromis pastangomis sudėjus visas geriausias veiklų idėjas, ugdant kalbą ir raštingumą, išleista respublikinė knyga „Vaikų idėjų vaivorykštė". Susumavus komisijos balsus, į knygą pateko net 61 ugdytinio darbai iš įvairių Lietuvos ikimokyklinių įstaigų.



Šioje knygoje kiekvienas mokytojas ras idėjų kalbos ugdymui, atsižvelgdamas į individualius vaiko gebėjimus ir amžių.

Nuoširdžiai dėkojame visiems mokytojams, kurie pasidalino savo patirtimi ir, aišku, vadovams, kurie skatina tai daryti.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos ir pedagogai, kurių ugdytiniai tapo nugalėtojais ir pateko į respublikinę knygą:
Alytaus senamiesčio pradinė mokykla, Ala Vološina;
Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Bitutė", Asta Babilienė;Jonavos r. Žeimių mokykla-daugiafunkcis centras, Daiva Ilevičienė, Danguolė Steponavičienė;
Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Dobilas", Milita Čelkonienė, Agnė Pajaujytė, Dijana Borisovienė, Irena Jankauskienė, Regina Markucevičienė, Milda Sadzevičienė, Asta Lauciūtė, Vida Masteikienė, Daiva Tuskienė, Stanislava Miliauskienė, Daiva Minkevičienė;    
Jonavos vaikų lopšelis-darželis „Saulutė", Jurgita Paulauskaitė;
Jonavos r. Ruklos J. Stanislausko mokykla-daugiafunkcis c. skyrius „Pušaitė", Irina Žuravliova;
Klaipėdos vaikų lopšelis-darželis „Giliukas", Ingrida Kasputytė;
Klaipėdos „Vitės" progimnazija, Audronė Mališkienė;
Klaipėdos vaikų lopšelis-darželis „Dobiliukas", Virginija Žilienė,  Sandra Jašauskienė;
Kauno vaikų lopšelis-darželis „Klausutis", Daiva Jučienė;
Kauno vaikų lopšelis-darželis „Klumpelė", Rita Pileckienė;
Kauno vaikų lopšelis-darželis „Rasytė", Audronė Domanaitienė;
Molėtų vaikų lopšelis-darželis „Saulutė", Vilė Černiuvienė, Daiva Vasiljevienė;
Panevėžio r. Paliūniškio pagrindinė mokykla, Asta Savickienė;
Raseinių vaikų lopšelis-darželis „Liepaitė", Albina Kunigonienė;
Radviliškio V. Kudirkos progimnazija, Kristina Poškienė;
Šiaulių Petro Avižonio regos centras, Algina Kaulinienė, Jolanta Grublienė;
Šiaulių r. Bubių mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyrius, Raimonda Valančienė;
Šiaulių raj. Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokykla, Raimonda Aušbikavičienė;
Utenos vaikų lopšelis-darželis „Pasaka", Vilma Židonienė;
Vilniaus vaikų lopšelis-darželis „Šnekutis", Viktorija Karmazaitė;
Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos" gimnazijos ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupė, Renata Janavičienė.

Daugiau informacijos Švietimo naujienos.lt

Dijana Borisovienė, Jonavos vaikų lopšelio darželio mokytoja ekspertė