NEPANAUDOTA PER MILIJONĄ LITŲ

                  Nuo šių metų sausio mėnesio įsigaliojo Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo redakcija, kurioje įtvirtinta nuostata, kad socialinę pašalpą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Jonavos rajono savivaldybė taip pat suinteresuota tikslingu pašalpų skyrimu, nes nepanaudotų lėšų nereikės grąžinti į šalies biudžetą: josbus skirtos kitoms socialiai jautrioms sritims.

                Šia nuostata suteikta daugiau teisių savivaldybių administracijoms priimant sprendimus dėl socialinės pašalpos skyrimo, teikiant šią pašalpą tik tiems asmenims ar šeimoms, kuriems jos labiausiai reikia, mažinant piktnaudžiavimo socialine pašalpa galimybes.

                Piniginės socialinės paramos teikimas remiasi asmenų, kurie kreipiasi dėl piniginės socialinės paramos, bendruomenės, bendrojo naudojimo objektų valdytojų, nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės, valstybės institucijų ir įstaigų bendradarbiavimu ir tarpusavio pagalba.

              Siekdami socialiai teisingiau teikti piniginę paramą ir užtikrinti socialinį teisingumą, Socialinės paramos skyriausir seniūnijų specialistai lanko pašalpų gavėjus namuose ir pildo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus. Šis aktas yra vienas iš dokumentų priimant sprendimą dėl piniginės socialinės paramos teikimo ar neteikimo. Pareiškėjai, kurie kreipiasi dėl socialinių pašalpų gavimo, privalo savivaldybės specialistams sudaryti galimybę tikrinti  buities ir gyvenimo sąlygas. 

            Per 4 šių metų mėnesius surašyti 333 buities ir gyvenimo sąlygų tyrimo aktai. Nustatyti 57 bendrai gyvenantys asmenys. Tačiau pasitaiko, kai pašalpų gavėjai vengia nurodyti savo faktinę gyvenamąją vietą. Taip gaištamas visų brangus laikas: specialistai net po kelis kartus vyksta nurodytu adresu, tačiau ten nieko neranda. Asmuo, siekiantis gauti pašalpą, jos laiku negauna, nes kaimynai patvirtina, kad tame bute niekas negyvena. Kyla klausimai: kam nuo to geriau? Ką siekiama nuslėpti?

            Vis dar pasitaiko atvejų, kai žmonės visais įmanomais būdais stengiasi išvengti atlikti visuomenei naudingą veiklą. Būna taip, kad pašalpos gavėjas sugeba „susirgti" tiesiog tiksliai periodiškai - kas tris mėnesius tuo pačiu metu. Kartais socialinės pašalpos gavėjams atrodo, kad 6 dienas dirbti po 4 valandas yra per sunku, ir dirba, pavyzdžiui, tik 4 dienas. Arba iš 18 dienų visuomenei naudingo darbo - 10 dienų. Tai tik keletas pašalpų gavėjų „išradingumo" pavyzdžių, siekiant išvengti visuomenei naudingos veiklos.Visus tokius atvejus nagrinėja Socialinės paramos teikimo komisija, kuri tokį „darbą" vertina griežtai ir rekomenduoja socialinių pašalpų neskirti. Jau pašalpų  negavo arba jas gavo tik vaikams 208 asmenys.

             Socialinės pašalpos skyrimo procese dalyvauja vietos bendruomenės: jų nariai geriausiai žino, kaip gyvena vienas ar kitas kaimynas. Kiekvienoje seniūnijoje yra sudaryta Socialinės paramos teikimo komisija, kuri teikia rekomendacijas dėl konkrečių socialinės paramos skyrimo atvejų.

              Gyventojai skambina pasitikėjimo telefonu 8 800 101 05, kuriuo anonimiškai praneša apie piktnaudžiavimą pinigine socialine parama, vykdant nelegalią veiklą (prekiauja kontrabandinėmis prekėmis, nelegaliai dirba, bendrai gyvena su kitu asmeniu). Iš gyventojų gauti 8 pranešimai, iš kurių pusė pasitvirtino. Vis dėlto tautiečiai nėra linkę pranešti apie savo kaimynų ar pažįstamų žmonių neteisėtą veiklą:mums, deja, dar toli iki skandinavų, kurie reaguoja į tai, kas netinkama.   

             Socialinės paramos skyrius kas mėnesį gauna informaciją iš nelegalaus darbo kontrolę ir prevenciją vykdančių ar kitų institucijų. Vadovaujantis pranešimais, 5 šeimoms, gaudavusioms socialines išmokas, jų mokėjimas sustabdytas.

            Šiais laikais atrodo labai „išmintinga" apgaudinėti valstybę ir gauti socialinę pašalpą. Dirbu nelegaliai, uždirbu nemažai vokelyje, dar pasiimu socialinę pašalpą... Tačiau ar tikrai viskas taip gerai? Pagalvokite, kokią „paslaugą" jums daro darbdavys ar kitas geradaris? Atsitikus nelaimei, o nuo jų nesame apsaugoti nė vienas, jokių socialinių garantijų tikėtis neverta. Tada vėl kalti visi: valstybė, vyriausybė, savivaldybė ir t. t. Kaip sakė viena moteris, „vyro mirtis buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus". Mirus vyrui mūsų klientė iškart pajuto, koks svarbus dalykas yra socialinės garantijos. „Žinote, kaip pas mūsų darbdavius būna, vyras tik 0,25 etato buvo įformintas, apie 3 tūkstančius gaudavo vokelyje, todėl dabar vaikai iš „Sodros", kaip netekę maitintojo, tik apie 200 litų per mėnesį gauna. Aš nedirbu, tad mums socialinė pašalpa leidžia labai kukliai verstis. Nežinau, kaip gyvensiu toliau". O tokių pavyzdžių – ne vienas...

              Jonavos rajono savivaldybėje, palyginti 2013 m. sausio, vasario, kovo ir balandžio mėnesius su tais pačiais 2014 metų mėnesiais, siekiant tikslingiau paskirti socialines pašalpas rajono gyventojams, buvo nepanaudota 1 mln. 172 tūkst. litų. Šiais metais socialinę pašalpą gauna 646 gavėjais mažiau.

 

Ingrida Malciuvienė

Socialinės paramos skyriaus vedėja